2016 m. lapkričio 16 d., trečiadienis

Grindų įrengimas: Betonavimas

Nemažai laiko praėjo nuo paskutinio įrašo šiame statybų dienoraštyje. Bet tik dėl to, kad darbai nestoja ir visu tempu dirbame name. Chronologinės tvarkos nemaišant, reikia papasakoti apie grindų betonavimą.

Grindų betonavimas - tai vienas iš kokių 3% darbų šiose statybose, kuriuos samdžiau. Neturint tinkamos įrangos ir įgūdžių darbas tikrai truktų labai ilgai ir rezultatas nebūtų toks geras. Kaip ir minėjau anksčiau juodgrindes betonavome patys, bet joms nereikėjo tokio tikslumo ir lygumo kaip galutiniam betono sluoksniui.

Susiradau jaunų vyrukų kompaniją, kurie užsiima grindų betonavimu. Atvyko apžiūrėti darbų. Įvertino pakloto polistirolo lygį ir pasakė, kad pagrindas labai geras. Per visą namą keli milimetrai paklaida.

Sutarėm dėl kainos ir dėl darbų atlikimo laiko. Užsakiau plauto žvyro ir sutariau, kad tą dieną atveš paletę cemento. Į betoną nusprendžiau dėti Fibra plaušelius.

2016 m. rugsėjo 19 d., pirmadienis

Grindų įrengimas: Šildomos grindys

Projektuojant šildomas grindis konsultavausi su keletu santechnikų. Projekto pirminį ir galutinį variantą buvau įdėjęs ir SM forumo teismui. Pirminiuose variantuose buvau numatęs vieną kolektorių namo centre, galvojau katilinei nedaryti atskiro žiedo, o pravesti vamzdelį grįžtamąjį iš tambūro, bendroje erdvėje turėjo būti 3 žiedai. Bet pasikonsultavus gavosi toks variantas - du atskiri kolektoriai po 6 atšakas, bendroje erdvėje 4 žiedai, katilinei numačiau atskirą žiedą. Pasirinkau nestandartinį atstumą tarp vamzdelių - 17 cm (vamzdis daugiasluoksnis d18). Prie vitrinų dvigubai tankiau. San mazguose vamzdeliai kas 15 cm. Visų žiedų ilgis gavosi iki 65 m ilgio, tik miegamajame ilgesnis - 86 m. Štai ir projektas, braižiau pats.


Kolektorių paieškoje buvo abejonių ar reikia debitomačių ar ne. Vieni santechnikai teigė, kad debitomačiai niekam nereikalingi. Kiti sakė, kad be jų neįmanoma greitai sureguliuoti šildymo. Po ilgių paieškų pasirinkau italų gamybos LUXOR kolektorius su debitomačiais. Kolektoriai chromuoti su paliktomis papildomomis atšakomis automatiniam nuorintojui ir išleidėjams.


Iki kolektoriaus esančio namo viduryje magistralinius vamzdynus vedžiau iš PPR Wavin Fiber Basalt d32mm vamzdžio. Jis buvo įleidžiamas į polistirolą kaip ir vandentiekio vamzdžiai. Pats kolektorius su dėže turėtų būti priglaustas prie sienos tarp sandėliuko ir vonios kambario. Tačiau ši siena planuojama iš profilių ir gipso kartono, dėl to jos nėra.

2016 m. rugpjūčio 30 d., antradienis

Grindų įrengimas: Vidaus vandentiekis

Pas mus name vidaus vandentiekio sistema - kolektorinė. Kodėl kolektorinė sistema?
Manau tai nepigus, bet gera sprendimas, nes kiekvienas prietaisas ir kiekviena atšaka iki jo užsisuka nepriklausomai nuo kitų. Prie prietaisų nebereikia montuoti ventilių. Galima naudoti daugiasluoksnius vamzdžius ir neturėti sujungimų po grindimis.

Pačius kolektorius pirkau nebrangius. Jie puikiai atlieka savo funkciją, o ir esant gedimui ventiliai lengvai tvarkomi ir tarpinės pasikeičia. Vienintelis jų minusas, kad pajungimo taškai tarp atšakų yra taip arti vienas kito, kad būtų sunku ne eilės tvarka prijunginėti/atjunginėti vamzdžius.

Kolektoriai name du. Pagrindinis kolektorius yra sandėliuke prie vandentiekio įvado. Iš jo kolektoriaus pagalba skirstosi vanduo į pirmąjį vonios kambarį (dušas, praustuvas, klozetas, skalbimo mašina) ir į virtuvę (indaplovė, kriauklė). Taip pat iš šio kolektoriaus eina atšakos į katilinę ir į antrąjį kolektorių kuris yra miegamojo vonioje (vonia, praustuvas, klozetas). Iš vonios kolektoriaus numačiau atšaką karšto vandens recirkuliacinei linijai ir vamzdį nuvedžiau į katilinę.

Pagrindinis vandentiekio kolektorius esantis sandėliuke.
Surinkinėjant kolektorius reikėjo pasipraktikuoti dirbti su pakulomis ir "unipaku". Neskubant išmokau ir toliau sekėsi neblogai.

2016 m. rugpjūčio 5 d., penktadienis

Padėkit apsispręsti dėl perdangos šiltinimo

Apie pradinį perdangos šiltinimą rašiau ankstesniuose įrašuose: Perdangos šiltinimas

Perdanga tuo metu buvo apšiltina 20 cm tarp lubinių balkių ir uždėta garo izoliacinė plėvelė iš apačios. Tokio storio statybos laikotarpiu pilnai pakako, bet sparčiai artėja laikas kada reikės papildomai uždėti "lašinių".

Norimas bendras apšiltinimo storis apie 40 cm vatos. Mano mintys būtų tokios, kad pirmą 10 cm sluoksnį ant esamos perdangos kloti ištisinį, gal net naudoti vatos deblius. Taip bus sumažinamas medienos šalčio tiltas iki minimumo ir susitaupys perkant medieną. Aukščiau reikalingų balkių tvirtinimui būtų dedamos medinės kaladėlės.

Kylą klausimai ir abejonės dėl sekančių sluoksnių. Dėl to labai laukiu patarimų iš jūsų.

Variantas Nr.:1

Tarp 50x100 balkių dėti 50 mm paprastos vatos + 30 mm priešvėjinės vatos. Liktu oro tarpas ir ant viršaus būtų tvirtinama OSB ar kokia kitokia plokštė.

Variantas Nr.:2

Tarp 50x100 balkių dėti 100 mm paprastos vatos. Tada tvirtinti priešvėjinę plėvelę, ja prikalant su "makaronais" o ant jų būtų tvirtinama OSB ar kokia kitokia plokštė.

Variantas Nr.:3

Tarp 50x100 balkių dėti 100 mm paprastos vatos. Nedėti nei priešvėjinės vatos nei plėvelės. Ar tai yra būtina dedant OSB plokstę? Tarkim plokštės tarpus užsandarinant.

Laukiu patarimų, kuris variantas būtų optimaliausias? Norisi pasidaryti gerai, bet nedėti ir neišlaidauti ant nereikalingų sluoksnių. O gal išvis patarsit kažką kitaip daryti negu mano pasirinkti variantai? 

Kokią vata dembliais naudoti? Knauf Unifit?

2016 m. rugpjūčio 4 d., ketvirtadienis

Grindų įrengimas: polistirolas, plėvelė, tinklas

2016 metų pavasaris buvo skirtas grindų įrengimui. Darbai užtruko kelis mėnesius, nes dirbdavau vakarais ir savaitgaliais dažniausiai vienas.

Nemažai svarsčiau ar verta ant esamų betoninių juodgrindžių kloti plėvelę ar ne. Bet visgi nusprendžiau papildomai apsaugoti apšiltinimo sluoksnį nuo galimos drėgmės. Naudojau 200mk juodą plėvelę. Daug kas sakė, kad ji nebūtina, bet man ramiau kai ji yra.

Po to sekė polistirolo dėjimas. Turėjau kažkiek nestandartinio 16 cm EPS 80. Kad jo neišmesti nusprendžiau jį panaudoti miegamajame ir vaikų kambariuose pirmam sluoksniui ir perdengti 2 cm storio EPS.  Bendras polistirolo aukštis šiuose kambariuose 18 cm, kitur dėjau 3 x 5 cm EPS 80 (bendras storis 15 cm). Dėl skirtingų storių polistirolo ir juodgrindės buvo atitinkamai išbetonuotos, kad galutinis polistirolo aukštis visuose kambariuose būtų vienodas.

Vietoj kompensacinės betonavimo juostos susipjausčiau 2 cm storio polistirolą. Jį klijavau su poliuretaniniais polistirolo klijais ir prispausdavau su paskutiniu grindų polistirolo sluoksniu.

Visus minimaliausius tarpelius tarp polistirolo lapų užpurkšdavau montažinėmis putomis.

Na ir keletas nuotraukų iš polistirolo dėjimo darbų:

2016 m. liepos 21 d., ketvirtadienis

Vėdinimas: Montavimas

Prieš pradedant vedžioti ortakius reikėjo išsigręžti skyles monolitiniame žiede. Šiam darbui pasiskolinau primontuojamas prie sienos betono gręžimo stakles. Karūnos diametras 82 mm puikiai tiko mano 75 mm ortakiams. Šias stakles su draugu pirmą kartą matėme, tad pagal papasakotą sumontavimo ir gręžimo instrukciją pradėjome dirbti. Staklės tvirtinamos išgręžiant skylę kiaurai sieną ir suveržiant ilgasriegiu. Prie staklių prijungiamas vanduo, nes gręžiame šlapiuoju būdų. Taip karūna nekaista, nesidėvėvi ir nebūna dulkių. Instrukciją pateikiu filmuke.


Darbas nebuvo lengvas, nes įrenginys nejuokingai sveria, o tai itin pasijaučia dirbant palei pat lubas. Tuo labiau į sieną tvirtinamas stovas iškarto turėjo būti su drele, nes kitaip lubos trukdė ją įkabinti. 

O šitame video mes patys. Kaip matote išgręžti 12 centimetrų storio betoną užtrunka lygiai 1 minutę. Pats staklių pastatymas užtrunka daug daugiau. Visų reikiamų skylių gręžimo darbai užtruko visą dieną.


2016 m. liepos 8 d., penktadienis

Vėdinimas: Kolektorių ir difuzoriaus dėžučių gamyba

Kaip ir minėjau ankstesniame įraše, vėdinimo sistemos kolektorių ir difuzoriaus dėžučių kaina pasirodė nepagrįstai didelė.  Pastudijavau iš ko ir kaip jie būna padaryti, kokia jų konstrukcija ir nusprendžiau pamėginti pasidaryti šias dalis pats. 

Taigi iš viso reikėjo pasidaryti 6 difuzorines dėžutes su vieno d75 mm ortakio pajungimu, 4 su dviem ortakių pajungimais, vieną dėžutę su trim ortakių pajungimais ir dvi kolektorines dėžes. Viena iš jų su 8 pajungimais, kita su 9. Žinoma iš kolektorinių dėžučių d160 mm išvedimas į rekuperatorių. Viską paskaičiavus ir apgalvojus buvo padaryti tokie brėžiniai:


Dėžutės į kurias jungiasi vienas arba du ortakiai vienodo dydžio, tik viena didesnė į kurią jungiasi trys ortakiai. Dėžučių apačioje difuzoriaus pajungimui išvedamas d125 ortakis.


Oro padavimo ir ištraukimo kolektoriai skirtingi. Padavimo kolektorius 300x350 dydžio. Iš priekio išvedama 6 x 80 mm ortakiai ir iš kiekvieno šono po vieną 80 mm ortakį. Ištraukimo kolektorius 350x350 mm dydžio. Iš kiekvieno šono išvedami po 3 x 80 mm ortakiai. Abiejų kolektorių aukštis 220 mm.


Brėžiniuose viskas atrodo labai gražiai. Belieka įgyvendinti. :)

Ko mums reikės?

2016 m. birželio 10 d., penktadienis

Vėdinimas: mintys, apsisprendimas, projektas

Projektuojant namą tikrai negalvojau apie rekuperacinį vėdinimą. Buvau įsitikinęs, kad mūsų namas bus itin paprastas ir vėdinimas vyks per natūralius ventiliacinius kanalus išvestus per stogą. Namo statybos laikotarpių mintys keitėsi nuolat. Reikia rekuperacijos, nereikia... reikia... nereikia ir taip nuolat. Buvo skaičiuojami finansai, galvojama ar rekuperacija yra tik prabanga ar šiuolaikiniam namui tai būtinybė. Pasistačius namą iš naujo įvertinau situaciją. Visos mano sienos (laukinės, kapitalinės, pertvaros) jungiasi ~15 cm aukščio monolitiniu žiedu. Vedant cinkuotus ortakius didesnius nei d 125 monolitinis žiedas būtų visiškai pragręžiamas ir jis netekų prasmės, vedžioti nešildomoje palėpėje nesinorėjo. Ir vėl nuleidau rankas. Kol vienas draugas neužsiminė, kad jis pats planuoja vedžiotis lanksčius ortakius. Pradėjau jais domėtis,  ir nusprendžiau išbandyti. Ortakių išorinis matmuo 75 mm. Tai lygiai pusė monolitinio žiedo. Armatūra betono apatinėje dalyje, tad gręžiant palei pat lubas ji turėtų išlikti sveika.



Projektas

Projektavau pats. Pirmą karta tai dariau, pasidomėjau, pasižiūrėjau pavyzdžių ir nusprendžiau pamėginti. Rekomenduojamus paduodamo ar ištraukiamo oro kiekius naudojau iš STR 2.09.02:2005. 1 priedas. Lentelė: ORO KIEKIO PROJEKTINĖS REIKŠMĖS.

2016 m. birželio 7 d., antradienis

Elektros skydas

Žiema - puikus metas tvarkytis elektros instaliaciją, nes šiems darbams nereikia daug šilumos. Tad nusprendžiau name panaikinti statybinę elektros dėžę ir susimontuoti elektros skydą. Darbus atliko kolega, nes šio darbo nelabai suprantu. O analizuoti, mokytis ir bandyti pačiam padaryti sutaupant kelis eurus - nepasimokėjo. Buvo sumontuotas įvado kirtiklis, dvi nuotekių relės ir automatiniai išjungėjai. Viskas LEGRAND firmos. 


Vėliau laminuotų lipdukų pagalba buvo tvarkingai sužymėti kirtikliai, kad žinoti jų paskirtį.

Statybinė dėžutė - greičiausiai parduotas daiktas mano gyvenime. Skelbimą įdėjau į supermamų forumą ir per dvidešimt minučių sulaukęs skambučio - ją pardaviau ;)

Panaikinus statybinę dėžutę - tambūro praėjimas tapo daug erdvesnis. Taip pat name susimontavau kelias rozetes ir per laiką susijungiau apšvietimą tiesiogiai be jungiklių. Skydę įjungus atitinkamo kambario kirtiklį - užsidega šviesa. Daug patogiau ir paprasčiau nei tampytis laidus ir laikinai kabinėti patronus. 

2016 m. birželio 2 d., ketvirtadienis

2015 metų apibendrinimas

2015 metų darbų rezultatas:

  • Išvedžiojome elektrą;
  • Mūrijome vieną vidinę pertvarą;
  • Apšiltinome langų angokraščius XPS putplasčiu;
  • Paklotas vamzdis židinio oro padavimui;
  • Ištinkuotos vidaus sienos kalkiniu skiediniu;
  • Apšiltinome fasadą;
  • Sumontavome stogo pakalimus frontoninėms sienoms, uždėjome vėjalentes;
  • Išbetonavome juodgrindes;
  • Užsandarinome lubas ir sukalėme tašus ant jų.


Visus iki vieno darbus atlikome patys. Tiek sienų tinkavimas, tiek fasado šiltinimas reikalavo didelio kruopštumo, tad šie darbai ir 'suvalgė' didžiąją 2015 metų dalį. Finansiškai šie metai nebuvo brangūs. Pagrinde kainavo fasado apšiltinimo medžiagos.